Jūsų pirkinių krepšelis tuščias

Parduotuvė

Kiekis: 0

Iš viso: 0,00

0

Žmogaus kūnas (vyro)

Žmogaus kūnas (vyro)

Šioje animacijoje vaizduojamos svarbiausios žmogaus kūno sistemos.

Biologija

Raktiniai žodžiai

kūnas, Vyriškas kūnas, Žmogus, Organizmas, Virškinimo sistema, Kvėpavimo sistema, oda, širdies ir kraujagyslių sistema, Raumenys, griaučiai, Limfinė cirkuliacija, Limfinė sistema, Išmatų sistema, Genitalijos, nervų sistema, Endokrininė sistema, dauginimosi sistema, Virškinimo traktas, Kvėpavimas, Gaubtas, kraujotakos sistema, Virškinimas, Imuninė sistema, Pašalinimas, vyras, Kaukolė, dauginimosi organai, Sensorinis organas, Sinapsė, Sisteminė kraujotaka, Stuburo dalis, Stemplė, skrandis, plonoji žarna, dvitaškis, Tiesiosios žarnos, burnos ertmė, nosies ertmė, Plaučių, trachėja, Gerklų, aorta, Širdis, Venas, Migdolai, Limfos indas, limfmazgis, inkstas, Šlapimo pūslė, Šlaplės, Šlaplė, Sėklidė, Sėklinė pūslelė, prostata, smegenys, hipofizės liauka, Hipotalamas, Skydliaukė, Skydliaukės liaukos, Kasa, Tulžis, Nugaros smegenys, Nervas, Varpa, užkrūčio liauka, Galūnė, viršutinė galūnė, apatinė galūnė, Krūtinė, Kepenys, Plaučių apykaita, Antinkstis, Hormonas, organų sistema, Organas, biologija, žmogus

Susiję elementai

Vaizdai

Oda

Oda - didžiausias organas žmogaus kūne: vidutinio suaugusio žmogaus kūną dengiančios odos paviršiaus plotas yra apie 1,5 kvadratinio metro, o svoris apie 12 kilogramų, įskaitant ir hipoderminį riebalų sluoksnį. Ji saugo kūną nuo mechaninių pažeidimų, UV spinduliuotės ir patogenų; keratino sluoksnis apsaugo ją nuo išdžiuvimo. Oda taip pat atlieka svarbų vaidmenį temperatūros reguliavime. Oda - didžiausias mūsų sensorinis organas; jos receptoriai jaučia karštį, šaltį bei mechaninius dirgiklius.

Skeletiniai raumenys

  • galvos raumenys
  • krūtinės raumenys
  • pilvo raumenys
  • blauzdos raumenys
  • kaklo raumenys
  • žąsto raumenys
  • plaštakos raumenys
  • šlaunų raumenys
  • nugaros raumenys

Skeletiniai raumenys - svarbus judėjimo organas. Žmogaus kūne yra apie 350 skeletinių raumenų, sudarančių iki 50% kūno svorio. Yra ilgų, trumpų, plokščių ir žiedo formos raumenų. Raumenis su kaulais jungia sausgyslės.

Skeletas

  • kaukolė - Joje yra smegenys.
  • stuburas - Jame yra stuburkaulis.
  • dubuo
  • viršutinių galūnių kaulai
  • apatinių galūnių kaulai
  • krūtinė

Žmogaus kūno skeletas sudarytas iš 206 kaulų. Kaulai tuo pat metu yra standūs ir paslankūs, kad galėtų atlaikyti didelį svorį. Kaulų metabolizmo procesas lėtas, tad kaulai gyja lėtai. Lūžęs kaulas gyja iki 6 savaičių. Kad būtų užkirstas kelias osteoporozės rizikai, kas dieną būtina suvartoti tinkamą kalcio kiekį (suaugusiems 1500 mg).

Virškinamasis traktas

  • skrandis - Šiame organe pasisavinami proteinai. Skrandžio sultyse gausu rūgščių.
  • plonoji žarna - Šiame organe virškinami angliavandeniai ir riebalai. Čia sugeriamos suvirškintos maistingosios medžiagos.
  • gaubtinė žarna - Čia virškinamas vanduo ir mineralai. Jos bakterinė flora gamina vitaminus K ir B.
  • tiesioji žarna
  • kepenys - Jos atlieka svarbų vaidmenį detoksikacijos procese bei gamina tulžį, dalyvaujančią riebalų virškinime.
  • kasa - Ji gamina kasos sultis, kurių dėka plonojoje žarnoje pasisavinami riebalai, angliavandeniai ir baltymai. Ji taip pat išskiria insulino hormoną, kuris mažina gliukozės kiekį kraujyje.
  • stemplė
  • burnos ertmė
  • tulžies pūslė

Virškinamasis traktas atsakingas už maistingųjų medžiagų virškinimą ir pasisavinimą. Burnoje maistą sutraiško dantys; prasideda angliavandenių pasisavinimas. Baltymai pasisavinami rūgščių kupiname skrandyje. Plonojoje žarnoje absorbuojami visi trys maistingųjų medžiagų tipai, t.y., proteinai, angliavandeniai ir riebalai. Kasos sultys, gaminamos kasoje ir turinčios savyje virškinimo enzimų, ten išvalomos - taip pat kaip ir kepenų gaminama tulžis, dalyvaujanti riebalų pasisavinime. Gaubtinė žarna sugeria vandenį ir mineralus; jos bakterinė flora gamina vitaminus.

Kvėpavimo sistema

  • trachėja
  • gerklos
  • plaučiai
  • burnos ertmė
  • nosies ertmė
  • ryklė
  • pagrindiniai bronchai

Kataboliniams organizmo procesams reikia deguonies, o jų metu išskiriamas anglies dioksidas. Deguonies pasisavinimas ir anglies dioksido išskyrimas vyksta plaučiuose. Ramybės būsenoje per minutę įkvepiame maždaug 16 kartų ir kaskart pakeičiame maždaug pusę litro oro. Plaučių vėžys - rimta plaučių liga; rūkymas reikšmingai padidina jos išsivystymo tikimybę.

Širdies ir kraujagyslių sistema

  • širdis - Ji pumpuoja kraują į plaučių ir sisteminę kraujotaką.
  • aorta - Pagrindinė sisteminės kraujotakos arterija, prasidedanti kairiajame skilvelyje.

Mūsų kūne esančių kraujo indų tinklas formuoja širdies ir ir kraujagyslių sistemą. Sisteminė kraujotaka - širdies ir kraujagyslių sistemos dalis, kūno organams pateikianti deguonies kupiną kraują bei išnešanti anglies dioksidą. Plaučių kraujotaka anglies dioksido kupiną kraują iš širdies perneša į plaučius, kuriuose paleidžiamas anglies dioksidas ir pasisavinamas deguonis. Tuomet deguonies kupinas kraujas pernešamas į širdį. Kraujas pumpuojamas širdies susitraukimų pagalba. Išlaikyti sveiką širdį bei kraujo indus galima reguliariai sportuojant, laikantis sveikos, mažai riebalų turinčios mitybos bei vengiant rūkymo.

Nervų sistema

  • smegenys - Jos yra kaukolėje.
  • stuburo smegenys - Jos yra stubure.
  • nervai - Jie sudaryti iš nervinio pluošto, jungiančio centrinę nervų sistemą su įvairiais organais.

Nervų sistema, kaip ir hormoninė sistema, yra atsakinga už koordinuotą, reguliuojamą kūno funkcionavimą. Centrinę nervų sistemą sudaro galvos bei stuburo smegenys, o periferinę - nervai, elektrinių signalų pavidalu perduodantys informaciją iš centrinės nervų sistemos į organus. Yra 12 porų kranialinių (kaukoklės) nervų, išeinančių tiesiai iš smegenų, bei 31 pora nugaros nervų, prasidedančių stuburo smegenų segmentuose.

Ekskrecinė sistema

  • inkstai - Pirminė jų funkcija - žalingųjų medžiagų ir atliekų pašalinimas iš kraujotakos.
  • šlapimtakis
  • šlapimo pūslė - Joje iki šlapinimosi saugomas šlapimas.
  • šlaplė

Inkstai iš organizmo pašalina nereikalingas ir žalingas medžiagas. Per dieną jie pagamina apie 1,5 litro šlapimo. Šlapimas saugomas šlapimo pūslėje, o tuomet iš kūno pašalinamas per šlaplę. Dažnai sutinkama šlapimo sistemos liga - pielitas. Tai inkstų geldelių uždegimas. Vienas jos simptomų - proteino atsiradimas šlapime. Inkstuose dažnai susiformuoja inkstų akmenys. Jie gali sukelti mažus sužeidimus, dėl kurių šlapime atsiranda kraujo.

Animacija

Oda - didžiausias organas žmogaus kūne: vidutinio suaugusio žmogaus kūną dengiančios odos paviršiaus plotas yra apie 1,5 kvadratinio metro, o svoris apie 12 kilogramų, įskaitant ir hipoderminį riebalų sluoksnį. Ji saugo kūną nuo mechaninių pažeidimų, UV spinduliuotės ir patogenų; keratino sluoksnis apsaugo ją nuo išdžiuvimo. Oda taip pat atlieka svarbų vaidmenį temperatūros reguliavime. Oda - didžiausias mūsų sensorinis organas; jos receptoriai jaučia karštį, šaltį bei mechaninius dirgiklius.

Skeletiniai raumenys - svarbus judėjimo organas. Žmogaus kūne yra apie 350 skeletinių raumenų, sudarančių iki 50% kūno svorio. Yra ilgų, trumpų, plokščių ir žiedo formos raumenų. Raumenis su kaulais jungia sausgyslės.

Žmogaus kūno skeletas sudarytas iš 206 kaulų. Kaulai tuo pat metu yra standūs ir paslankūs, kad galėtų atlaikyti didelį svorį. Kaulų metabolizmo procesas lėtas, tad kaulai gyja lėtai. Lūžęs kaulas gyja iki 6 savaičių. Kad būtų užkirstas kelias osteoporozės rizikai, kas dieną būtina suvartoti tinkamą kalcio kiekį (suaugusiems 1500 mg).

Virškinamasis traktas atsakingas už maistingųjų medžiagų virškinimą ir pasisavinimą. Burnoje maistą sutraiško dantys; prasideda angliavandenių pasisavinimas. Baltymai pasisavinami rūgščių kupiname skrandyje. Plonojoje žarnoje absorbuojami visi trys maistingųjų medžiagų tipai, t.y., proteinai, angliavandeniai ir riebalai. Kasos sultys, gaminamos kasoje ir turinčios savyje virškinimo enzimų, ten išvalomos - taip pat kaip ir kepenų gaminama tulžis, dalyvaujanti riebalų pasisavinime. Gaubtinė žarna sugeria vandenį ir mineralus; jos bakterinė flora gamina vitaminus.

Kataboliniams organizmo procesams reikia deguonies, o jų metu išskiriamas anglies dioksidas. Deguonies pasisavinimas ir anglies dioksido išskyrimas vyksta plaučiuose. Ramybės būsenoje per minutę įkvepiame maždaug 16 kartų ir kaskart pakeičiame maždaug pusę litro oro. Plaučių vėžys - rimta plaučių liga; rūkymas reikšmingai padidina jos išsivystymo tikimybę.

Mūsų kūne esančių kraujo indų tinklas formuoja širdies ir ir kraujagyslių sistemą. Sisteminė kraujotaka - širdies ir kraujagyslių sistemos dalis, kūno organams pateikianti deguonies kupiną kraują bei išnešanti anglies dioksidą. Plaučių kraujotaka anglies dioksido kupiną kraują iš širdies perneša į plaučius, kuriuose paleidžiamas anglies dioksidas ir pasisavinamas deguonis. Tuomet deguonies kupinas kraujas pernešamas į širdį. Kraujas pumpuojamas širdies susitraukimų pagalba. Išlaikyti sveiką širdį bei kraujo indus galima reguliariai sportuojant, laikantis sveikos, mažai riebalų turinčios mitybos bei vengiant rūkymo.

Inkstai iš organizmo pašalina nereikalingas ir žalingas medžiagas. Per dieną jie pagamina apie 1,5 litro šlapimo. Šlapimas saugomas šlapimo pūslėje, o tuomet iš kūno pašalinamas per šlaplę. Dažnai sutinkama šlapimo sistemos liga - pielitas. Tai inkstų geldelių uždegimas. Vienas jos simptomų - proteino atsiradimas šlapime. Inkstuose dažnai susiformuoja inkstų akmenys. Jie gali sukelti mažus sužeidimus, dėl kurių šlapime atsiranda kraujo.

Nervų sistema, kaip ir hormoninė sistema, yra atsakinga už koordinuotą, reguliuojamą kūno funkcionavimą. Centrinę nervų sistemą sudaro galvos bei stuburo smegenys, o periferinę - nervai, elektrinių signalų pavidalu perduodantys informaciją iš centrinės nervų sistemos į organus. Yra 12 porų kranialinių (kaukoklės) nervų, išeinančių tiesiai iš smegenų, bei 31 pora nugaros nervų, prasidedančių stuburo smegenų segmentuose.

Hormonus gamina endokrininės sistemos liaukos. Adrenaliną išskiria antinksčių liauka, insuliną kasa, o tiroksiną skydliaukės liauka.
Endokrininės sistemos centras - pogumburio hipofizės ašis. Pogumburis gamina hormonus, reguliuojančius hipofizės liauką, kurioje skatina kitų hormonų gamybą. Šie hormonai skatina kitų endokrininių liaukų darbą: skydliaukės, antinksčių ir lytinių liaukų. Pogumburio-hipofizės ašis nereguliuoja kasos veiklos.

Limfa - tai skystis, randamas tarpinėse erdvėse, dar vadinamose audinio erdvėmis. Osmoso per kapiliarų sieneles metu ji išskiriama iš kraujo. Pereidami per lifmazgius, limfos indai perneša ją į poraktines venas. Limfoje pernešami patogenai susitinka su limfmazgiuose esančiais baltaisiais kraujo kūneliais, kas yra svarbu imuninės sistemos veiklai. Kiti svarbūs limfiniai organai yra užkrūčio liauka, blužnis ir tonzilės: jie taip pat atlieka svarbų vaidmenį baltųjų kraujo kūnelių brendimo ir imuninės apsaugos proceso veikloje.

Genitalijos atsakingos už reprodukciją - jos gamina gametas. Apvaisinimo metu kiaušinėlis susijungia su spermatozoidu ir jie suformuoja zigotą, iš kurios ima vystytis embrionas. Sėkla saugoma kapšelyje; ejakuliacijos metu per šlaplę kartu su sėkla išleidžiami spermatozoidai. Sėkla gaminama prostatoje ir sėklinėse pūslelėse.

Limfinė sistema

  • tonzilė
  • blužnis - Ji atlieka svarbų vaidmenį baltųjų kraujo kūnelių brandinimo bei imuninės sistemos funkcionavimo procesuose.
  • užkrūtis - Jis atlieka svarbų vaidmenį baltųjų kraujo kūnelių brandinimo bei imuninės sistemos funkcionavimo procesuose.
  • limfmazgis - Jis atlieka svarbų vaidmenį baltųjų kraujo kūnelių brandinimo bei imuninės sistemos funkcionavimo procesuose.
  • krūtinės ląstos kanalas - Jis nueina į kairiąją poraktinę veną, kurioje limfa susimaišo su krauju ir yra perduodama į širdį.
  • limfos kūnelis

Limfa - tai skystis, randamas tarpinėse erdvėse, dar vadinamose audinio erdvėmis. Osmoso per kapiliarų sieneles metu ji išskiriama iš kraujo. Pereidami per lifmazgius, limfos indai perneša ją į poraktines venas. Limfoje pernešami patogenai susitinka su limfmazgiuose esančiais baltaisiais kraujo kūneliais, kas yra svarbu imuninės sistemos veiklai. Kiti svarbūs limfiniai organai yra užkrūčio liauka, blužnis ir tonzilės: jie taip pat atlieka svarbų vaidmenį baltųjų kraujo kūnelių brendimo ir imuninės apsaugos proceso veikloje.

Genitalijos

  • sėklidė - Ji gamina sėklą bei tostesteroną (vyrišką hormoną), kuris skatina sėklos subrendimo procesą bei vyriškos figūros vystymąsi ir kūno plaukų augimą.
  • kapšelis - Jame saugoma sėklidėse pagaminta sėkla.
  • sėklinis latakas
  • sėklinės pūslelės - Jos atlieka svarbų vaidmenį sėklos susiformavime.
  • prostata - Atlieka svarbų vaidmenį sėklos susiformavime. Taip pat vadinama prostata.

Genitalijos atsakingos už reprodukciją - jos gamina gametas. Apvaisinimo metu kiaušinėlis susijungia su spermatozoidu ir jie suformuoja zigotą, iš kurios ima vystytis embrionas. Sėkla saugoma kapšelyje; ejakuliacijos metu per šlaplę kartu su sėkla išleidžiami spermatozoidai. Sėkla gaminama prostatoje ir sėklinėse pūslelėse.

Hormoninė sistema

  • prieskydinės liaukos - Jos išskiria prieskydinį hormoną (paratormoną), kuris kraujyje padidina kalcio koncentraciją. Kalcitoninas, prieskydinės liaukos išskirtas hormonas, turi priešingą poveikį: kalcio koncentraciją kraujyje sumažina.
  • antinkstis - Jis susideda iš žievės ir medulos. Žievė išskiria hormonus, kraujyje pakeldama gliukozės ir natrio kiekius. Medula gamina epinegriną (adrenaliną) - streso hormoną, turintį didelę įtaką organizmo atsakui į stresą.
  • sėklidė - Ji gamina sėklą bei tostesteroną (vyrišką hormoną), kuris skatina sėklos subrendimo procesą bei vyriškos figūros vystymąsi ir kūno plaukų augimą.
  • kasa - Ji išskiria insuliną, kuris kraujyje mažina gliukozės kiekį. Insulino trūkumas sukelia diabetą.
  • skydliaukė - Ji išskiria T4 (tiroksino) hormoną, kuris padidina biologinę oksidaciją. Jis atlieka svarbų vaidmenį normalaus augimo ir smegenų vystymosi procese. Perteklinė skydliaukės hormono gamyba sukelia Greivso ligą, o hipotirozė sukelia strumą arba kretinizmą (sukeltą įgimtos hipotirozės).
  • hipofizės liauka - Kartu su pagumburiu ji sudaro pagumburio-hipofizės ašį - mūsų hormoninės sistemos centrą.

Hormonus gamina endokrininės sistemos liaukos. Adrenaliną išskiria antinksčių liauka, insuliną kasa, o tiroksiną skydliaukės liauka.
Endokrininės sistemos centras - pogumburio hipofizės ašis. Pogumburis gamina hormonus, reguliuojančius hipofizės liauką, kurioje skatina kitų hormonų gamybą. Šie hormonai skatina kitų endokrininių liaukų darbą: skydliaukės, antinksčių ir lytinių liaukų. Pogumburio-hipofizės ašis nereguliuoja kasos veiklos.

Kūno dalys

  • krūtinė
  • akys
  • ausis
  • krūtinė
  • dubuo
  • jungtis
  • estakada
  • penis
  • kapšelis

Oda - didžiausias organas žmogaus kūne: vidutinio suaugusio žmogaus kūną dengiančios odos paviršiaus plotas yra apie 1,5 kvadratinio metro, o svoris apie 12 kilogramų, įskaitant ir hipoderminį riebalų sluoksnį. Ji saugo kūną nuo mechaninių pažeidimų, UV spinduliuotės ir patogenų; keratino sluoksnis apsaugo ją nuo išdžiuvimo. Oda taip pat atlieka svarbų vaidmenį temperatūros reguliavime. Oda - didžiausias mūsų sensorinis organas; jos receptoriai jaučia karštį, šaltį bei mechaninius dirgiklius.

Pasakojimas

Oda - didžiausias organas žmogaus kūne: vidutinio suaugusio žmogaus kūną dengiančios odos paviršiaus plotas yra apie 1,5 kvadratinio metro, o svoris apie 12 kilogramų, įskaitant ir hipoderminį riebalų sluoksnį. Ji saugo kūną nuo mechaninių pažeidimų, UV spinduliuotės ir patogenų; keratino sluoksnis apsaugo ją nuo išdžiuvimo. Oda taip pat atlieka svarbų vaidmenį temperatūros reguliavime. Oda - didžiausias mūsų sensorinis organas; jos receptoriai jaučia karštį, šaltį bei mechaninius dirgiklius.

Skeletiniai raumenys - svarbus judėjimo organas. Žmogaus kūne yra apie 350 skeletinių raumenų, sudarančių iki 50% kūno svorio. Yra ilgų, trumpų, plokščių ir žiedo formos raumenų. Raumenis su kaulais jungia sausgyslės.

Žmogaus kūno skeletas sudarytas iš 206 kaulų. Kaulai tuo pat metu yra standūs ir paslankūs, kad galėtų atlaikyti didelį svorį. Kaulų metabolizmo procesas lėtas, tad kaulai gyja lėtai. Lūžęs kaulas gyja iki 6 savaičių. Kad būtų užkirstas kelias osteoporozės rizikai, kas dieną būtina suvartoti tinkamą kalcio kiekį (suaugusiems 1500 mg).

Virškinamasis traktas atsakingas už maistingųjų medžiagų virškinimą ir pasisavinimą. Burnoje maistą sutraiško dantys; prasideda angliavandenių pasisavinimas. Baltymai pasisavinami rūgščių kupiname skrandyje. Plonojoje žarnoje absorbuojami visi trys maistingųjų medžiagų tipai, t.y., proteinai, angliavandeniai ir riebalai. Kasos sultys, gaminamos kasoje ir turinčios savyje virškinimo enzimų, ten išvalomos - taip pat kaip ir kepenų gaminama tulžis, dalyvaujanti riebalų pasisavinime. Gaubtinė žarna sugeria vandenį ir mineralus; jos bakterinė flora gamina vitaminus.

Kataboliniams organizmo procesams reikia deguonies, o jų metu išskiriamas anglies dioksidas. Deguonies pasisavinimas ir anglies dioksido išskyrimas vyksta plaučiuose. Ramybės būsenoje per minutę įkvepiame maždaug 16 kartų ir kaskart pakeičiame maždaug pusę litro oro. Plaučių vėžys - rimta plaučių liga; rūkymas reikšmingai padidina jos išsivystymo tikimybę.

Mūsų kūne esančių kraujo indų tinklas formuoja širdies ir ir kraujagyslių sistemą. Sisteminė kraujotaka - širdies ir kraujagyslių sistemos dalis, kūno organams pateikianti deguonies kupiną kraują bei išnešanti anglies dioksidą. Plaučių kraujotaka anglies dioksido kupiną kraują iš širdies perneša į plaučius, kuriuose paleidžiamas anglies dioksidas ir pasisavinamas deguonis. Tuomet deguonies kupinas kraujas pernešamas į širdį. Kraujas pumpuojamas širdies susitraukimų pagalba. Išlaikyti sveiką širdį bei kraujo indus galima reguliariai sportuojant, laikantis sveikos, mažai riebalų turinčios mitybos bei vengiant rūkymo.

Inkstai iš organizmo pašalina nereikalingas ir žalingas medžiagas. Per dieną jie pagamina apie 1,5 litro šlapimo. Šlapimas saugomas šlapimo pūslėje, o tuomet iš kūno pašalinamas per šlaplę. Dažnai sutinkama šlapimo sistemos liga - pielitas. Tai inkstų geldelių uždegimas. Vienas jos simptomų - proteino atsiradimas šlapime. Inkstuose dažnai susiformuoja inkstų akmenys. Jie gali sukelti mažus sužeidimus, dėl kurių šlapime atsiranda kraujo.

Nervų sistema, kaip ir hormoninė sistema, yra atsakinga už koordinuotą, reguliuojamą kūno funkcionavimą. Centrinę nervų sistemą sudaro galvos bei stuburo smegenys, o periferinę - nervai, elektrinių signalų pavidalu perduodantys informaciją iš centrinės nervų sistemos į organus. Yra 12 porų kranialinių (kaukoklės) nervų, išeinančių tiesiai iš smegenų, bei 31 pora nugaros nervų, prasidedančių stuburo smegenų segmentuose.

Hormonus gamina endokrininės sistemos liaukos. Adrenaliną išskiria antinksčių liauka, insuliną kasa, o tiroksiną skydliaukės liauka.
Endokrininės sistemos centras - pogumburio hipofizės ašis. Pogumburis gamina hormonus, reguliuojančius hipofizės liauką, kurioje skatina kitų hormonų gamybą. Šie hormonai skatina kitų endokrininių liaukų darbą: skydliaukės, antinksčių ir lytinių liaukų. Pogumburio-hipofizės ašis nereguliuoja kasos veiklos.

Limfa - tai skystis, randamas tarpinėse erdvėse, dar vadinamose audinio erdvėmis. Osmoso per kapiliarų sieneles metu ji išskiriama iš kraujo. Pereidami per lifmazgius, limfos indai perneša ją į poraktines venas. Limfoje pernešami patogenai susitinka su limfmazgiuose esančiais baltaisiais kraujo kūneliais, kas yra svarbu imuninės sistemos veiklai. Kiti svarbūs limfiniai organai yra užkrūčio liauka, blužnis ir tonzilės: jie taip pat atlieka svarbų vaidmenį baltųjų kraujo kūnelių brendimo ir imuninės apsaugos proceso veikloje.

Genitalijos atsakingos už reprodukciją - jos gamina gametas. Apvaisinimo metu kiaušinėlis susijungia su spermatozoidu ir jie suformuoja zigotą, iš kurios ima vystytis embrionas. Sėkla saugoma kapšelyje; ejakuliacijos metu per šlaplę kartu su sėkla išleidžiami spermatozoidai. Sėkla gaminama prostatoje ir sėklinėse pūslelėse.

Susiję elementai

Širdies ritmas

Lengva pademonstruoti, kaip širdis funkcionuoja.

Who would make a good sentinel?

Learn about the human sense organs and their functions and how to keep them healthy.

Saliva, a versatile body fluid

In this lesson you will learn more about this special liquid.

The human urinary system

This lesson presents the structure and functioning of the human urinary system.

Kraujo davimas

Duodami kraujo galime išgelbėti gyvybes, nes pacientams dažnai reikia įvairių kraujo produktų...

Are there mutants among us?

This lesson presents mutation types, their frequency and underlying causes.

Cardiovascular diseases Part 1

This lesson presents some types of cardiovascular diseases, including their diagnoses and...

How can humans speak?

This lesson presents the development of human speech and the structure and functioning of...

Added to your cart.